Senais laikais Imperatorius buvo laikomas „Dangaus pasiuntiniu”, tuo, kuris yra tiesioginiame ryšyje su Dangumi. Jis buvo Dangaus sūnus, apšviesta būtybė, kuriai Dangus nuolat padeda. Būdama tokia, ji nepakluso savo paties troškimams ir poreikiams ir išskirtinai tarnavo Dangui.
Kai ministrams, gubernatoriams, valdytojams ir kitiems valstybės tarnautojams prireikdavo informuoti Imperatorių apie Imperijos reikalus, jie to negalėdavo padaryti žvelgdami jam į veidą. Imperatorius likdavo už tamsios ochros spalvos uždangos, kai tuo tarpu visi turėjo gulėti veidu žemyn ir kreiptis tik iš šios padėties. Niekam nevalia būdavo pažvelgti į kinų Imperatoriaus veidą.
Imperatorius buvo gerai informuotas apie Imperiją. Apie viską, kas vykdavo, informuodavo ministrai, prieš tai perfiltravę informaciją, tad problemos tiesiogiai Imperatoriaus nepasiekdavo.
Jis labai jautrus emocijoms ir jausmams, todėl informaciją reikėdavo filtruoti.
Tai keletas širdies charakteristikų pagal kinų tradiciją. Šią tradiciją galima taikyti visiems; kiekvienas žmogus turi širdį, kiekvienas žmogus turi savyje Imperatorių.
Mūsų kūno Imperatorius
Kuris mūsų kūno organas yra jautriausias emocinėm įtakom????
Visi sutiktume, kad tai – širdis, mūsų brangi, miela širdelė…
Šiandien visiems gerai žinoma, kad širdis reaguoja į viską, kas vyksta kūno viduje; bet kokia emocinė ar psichologinė įtaka ar jų svyravimai įtakoja širdies plakimą. Net subtilūs atodūsiai, staigus išgąstis, emocijos ir t. t. įtakoja širdies laidžiuosius pluoštus.
Taip pat ir visi hormoniniai pakitimai, kurie vyksta dienos bėgyje, tiesiogiai veikia širdį.
Dienos eigoje galime, žvelgiant grynai fiziologiškai, pajusti, kaip keičiasi širdies plakimo dažnis.
Visa tai rodo, kokia jautri yra širdis, subtiliausias organas mūsų kūne; labai stiprus žiūrint iš fizinės pusės, bet ypatingai jautrus, kai kalbame apie jausmus ir emocijas.
Šiais laikais Imperatorius prarado savo funkcijas, nebegyvena tuo aspektu, kuriuo jam lemta buvo; iš tiesų širdies problemos minimos kaip viena pagrindinių mirties priežasčių, ypač taip vadinamame „išsivysčiusiame pasaulyje”. Tame pasaulyje, kuris yra ekonomiškai galingesnis, bet ir valdomas konkurencijos bei pilnas streso.
Nuostabu, kokia fiziškai stipri gali būti širdis. Kiekvieną dieną ji perpumpuoja litrus kraujo į kiekvieną kūno kampelį, tiksliau tariant, po penkis litrus per minutę. Tai ypatingas organas. Akimirkai įsivaizduokime penkių litrų talpos butelį, kurį reikia ištuštinti kas minutę.
Nežiūrint širdies stiprumo, mes ją tiek susilpninome, kad ji pateko į bėdą; o be širdies nebus nei meilės, nei gyvybės, nebus nieko!
Kas nutiko Imperatoriui?
Kurgi Imperatorius dabar? Kas užima jo poziciją?
Galbūt mūsų gyvenimo stilius neleidžia Imperatoriui pasireikšti. Galbūt vienas iš ministrų perėmė jo poziciją ir valdo žmones per interesus, konkurenciją, jėgą, įgyjant ir prarandant, generuodamas baimę…
Solidarumas, gerumas, laimė ir džiaugsmas – jie atrodo paslėpti, kažkur uždaryti, kaip ir pats Imperatorius.
„Kažkas” Dangaus sūnui užvėrė burną, ir jis nebegali vesti žmonių harmoningos Imperijos link. Imperijos, kuri gyvena ne jėgos, o širdies įtakoje; Imperijos, kuri valdoma valdovo, suprantančio, kad mes kaip mikrokosmosas tobulai atstovaujame tą didžiulę Visatą.
Imperatorius turi žinių ir išminties, nuspręsti, kurios krypties turi laikytis jo žmonės, nes yra apšviestas Dangaus.
Galbūt jau atėjo laikas išleisti Imperatorių iš jo slapyvietės ir leisti jam būti tuo, kuo jis yra – NEPAPRASTA BŪTYBE.